Ilgaamžiškumo konferenciją atidarė pranešimas apie lėtinio uždegimo biožymenį

Lėtinis uždegimas dažnai vystosi tyliai, tačiau jo poveikis organizmo senėjimui gali būti reikšmingas. Jis gali turėti įtakos tam, kaip greitai sensta mūsų organizmas, kaip gebame prisitaikyti prie patiriamo krūvio ir kada pradeda ryškėti tam tikros ilgalaikės sveikatos rizikos.

Būtent pranešimas apie lėtiniam uždegimui matuoti skirtą biožymenį suPAR tapo kertiniu - pirmuoju, konferenciją atidariusiu pranešimu Lietuvos sveikatos mokslų universitete vykusiame moksliniame renginyje „Ilgaamžiškumo perspektyva iki 2030: įrodymais grįsta medicina, orientuota į sveiką senėjimą“.

Konferenciją pradėjo Kopenhagos universitetinės Herlevo ligoninės mokslininkas dr. Jesperas Eugenas-Olsenas, skaitęs lekciją „suPAR ir senėjimo biologija: kaip lėtinį uždegimą paversti individualaus įgalinimo priemone“.

suPAR biožymuo tampa vis svarbesniu biologiniu žymeniu diskusijoje apie sveiką ilgaamžiškumą, ankstyvą rizikos vertinimą ir galimybę geriau suprasti organizme vykstančius procesus dar iki pasireiškiant ligos simptomams.

Lėtinio uždegimo balsas

Pranešimo centre buvo suPAR – tirpus urokinazės plazminogeno aktyvatoriaus receptorius, sisteminio imuninės sistemos aktyvumo ir uždegiminės naštos biologinis žymuo.

Skirtingai nuo kai kurių ūminės fazės rodiklių, kurie gali greitai padidėti dėl trumpalaikės infekcijos, traumos ar kito ūmaus proceso, suPAR gali suteikti papildomos informacijos apie ilgiau trunkantį imuninės sistemos aktyvumą.

Kitaip tariant, jis padeda pažvelgti ne tik į trumpalaikę uždegimo „kibirkštį“, bet ir į giliau rusenantį biologinį procesą – lėtinį, nedidelio intensyvumo uždegimą, galintį būti susijusį su organizmo senėjimu, atsparumu neigiamam poveikiui, ligų rizika ir bendra sveikatos raida.

suPAR tyrimas suteikia informacijos apie organizmo lėtinio uždegimo lygį, galimą ilgalaikių ligų riziką ir biologinį amžių. Šio biologinio žymens klinikinė bei prognostinė vertė tyrinėjama jau daugiau kaip 25 metus ir aprašyta daugiau kaip tūkstantyje klinikinių tyrimų.

suPAR padeda:

• įvertinti organizmui tenkančią lėtinio uždegimo naštą,
• papildyti individualios sveikatos rizikos vertinimą,
• geriau suprasti biologinio ir chronologinio amžiaus santykį,
• stebėti suPAR rodiklio pokyčius laikui bėgant,
• skatinti ankstesnį pokalbį apie sveikatos stiprinimą ir prevenciją.

Nuo reagavimo į ligą – prie ankstesnio rizikos pažinimo

Sveiko senėjimo kontekste suPAR atspindi svarbų požiūrio pokytį – nuo reagavimo į jau išsivysčiusią ligą prie ankstesnio biologinės rizikos pažinimo ir korekcinių veiksmų.

Ilgaamžiškumo medicinoje svarbu ne tik nustatyti, ar žmogus šiuo metu serga. Siekiama suprasti ir tai, kokia yra jo ilgalaikė sveikatos trajektorija, kaip organizmas reaguoja į kasdienius iššūkius ir ar jame nesikaupia su lėtiniu uždegimu siejama biologinė našta.

suPAR vis dažniau mokslinėje literatūroje aptariamas kaip praktinė sąsaja tarp mokslo ir prevencijos – išmatuojamas signalas, galintis padėti gydytojams ir patiems žmonėms geriau suprasti ilgalaikio imuninės sistemos aktyvumo lygį.

Pakartotinai atliekamas tyrimas gali suteikti galimybę stebėti suPAR rodiklio pokyčius ir vertinti juos gyvenimo būdo, klinikinių ar prevencinių priemonių kontekste. Rezultatų platformoje taip pat galima matyti ilgalaikę rodiklio dinamiką ir dalytis duomenimis su sveikatos priežiūros specialistu.

Lietuva – viena pirmųjų jau atliekančių suPAR tyrimą

Ypač reikšminga buvo dr. Jespero Eugeno-Olseno išsakyta mintis apie Lietuvos vaidmenį, atveriant šio tyrimo galimybes žmonėms:

„Lietuva buvo pirmoji šalis, kurioje suPAR ir suPAR BioAge tyrimai per Multilabo ir Medicina practica laboratoriją tapo prieinami visuomenei. Mane visuomet žavi Lietuvoje sutinkamas žmonių geranoriškumas ir atvirumas inovacijoms.“

Visame pasaulyje augantis susidomėjimas suPAR tyrimais rodo, kad sveikatos priežiūros bendruomenė vis aktyviau ieško būdų ne tik gydyti ligas, bet ir anksčiau atpažinti galimą riziką, geriau suprasti organizmo biologinius procesus bei skatinti duomenimis pagrįstą prevenciją.

Vizito Lietuvoje metu suPAR tyrimą atliko ir pats dr. Jesperas Eugenas-Olsenas. Tai prasmingas priminimas, kad prevencijos ateitis prasideda nuo savišvietos, objektyvaus matavimo ir asmeninio įsitraukimo į savo sveikatos gerinimą.

Dėkojame dr. Jesperui Eugenui-Olsenui už įkvepiantį, moksliškai turtingą ir į ateitį orientuotą pranešimą, atvėrusį platesnę diskusiją apie lėtinį uždegimą, biologinį senėjimą ir individualizuotos prevencijos galimybes.

Ilgaamžiškumo medicinos ateitis - tai ne vien siekis padidinti žmogaus pragyventų metų skaičių, bet ir noras geriau suprasti biologinius procesus žmogui amžėjant ir suteikti galimybę savo sveikatos rizikas pažinti anksčiau.