Apie ilgaamžiškumą - nuo LSMUL iki Seimo

Nuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kaune iki Lietuvos mokslų akademijos Vilniuje ir galiausiai –  iki Lietuvos Respublikos Seimo. Vieno žymiausių pasaulyje ilgaamžiškumo srities ekspertų ir lėtinio uždegimo biožymens atradėjo Dr. Jespero Eugeno-Olseno vizitas Lietuvoje ir net trys jo skaityti pranešimai prestižiškiausiose ilgaamžiškumui ir sveikam senėjimui dedikuotose konferencijose tapo reikšmingu priminimu, kad sveikas senėjimas jau nebėra vien mokslinių tyrimų tema. Tai vis svarbesnis klinikinės praktikos, prevencinės medicinos ir visuomenės sveikatos prioritetas.

• Vizitą Lietuvoje dr. Jesperas Eugenas-Olsenas pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kur konferencijoje „Ilgaamžiškumo perspektyva iki 2030: įrodymais grįsta medicina, orientuota į sveiką senėjimą“ skaitė pranešimą apie suPAR ir senėjimo biologiją.
• Lietuvos mokslų akademijoje mokslininkas tęsė savo lekcijų ciklą ir skaitė pranešimą apie lėtinį uždegimą, jo poveikį organizmui ir galimybes biologinius procesus įvertinti dar iki atsirandant aiškiems ligos požymiams.
• Vizitą vainikavo pranešimas Lietuvos Respublikos Seime vykusiame baigiamajame „Sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo asamblėjos 2026“ renginyje.

Prevencija veiksmingiausia tuomet, kai yra žinoma rizika

Kaip pabrėžė dr. Jesperas Eugenas-Olsenas: „Prevencinės intervencijos yra veiksmingiausios tuomet, kai jos nukreipiamos į padidintos rizikos asmenis.“

Ši mintis atspindi vieną svarbiausių šiuolaikinės prevencinės medicinos krypčių – ne tik pateikti bendrąsias rekomendacijas, bet ir kuo anksčiau nustatyti, kuriems žmonėms gali būti reikalinga atidesnė stebėsena, išsamesnis ištyrimas ar individualiai parinktos sveikatos stiprinimo priemonės.

Lėtinis nedidelio intensyvumo uždegimas gali ilgą laiką nesukelti aiškių simptomų, tačiau yra siejamas su biologiniu senėjimu, daugybinėmis lėtinėmis ligomis, silpnumu ir širdies bei kraujagyslių sistemos senėjimu. Moksliniai tyrimai rodo, kad sisteminio uždegimo rodikliai gali suteikti vertingos informacijos apie individualias senėjimo trajektorijas ir padėti anksčiau atpažinti didesnės rizikos asmenis.

Kokią informaciją suteikia lėtinio uždegimo biožymuo suPAR?

suPAR – tirpus urokinazės plazminogeno aktyvatoriaus receptorius – yra biologinis žymuo, atspindintis imuninės sistemos aktyvumą ir organizmui tenkančią lėtinio uždegimo naštą.

Skirtingai nuo rodiklių, kurie dažnai greitai padidėja dėl ūmios infekcijos, traumos ar kito trumpalaikio uždegiminio proceso, suPAR gali suteikti papildomos informacijos apie ilgiau trunkantį biologinį aktyvumą ir padeda:

• įvertinti organizmo lėtinio uždegimo lygį,
• identifikuoti asmenis, kurių biologinė rizika gali būti didesnė,
• papildyti individualų sveikatos ir ilgalaikių ligų rizikos vertinimą,
• geriau suprasti biologinio ir chronologinio amžiaus santykį,
• stebėti rodiklio pokyčius atliekant pakartotinius tyrimus,
• vertinti juos gyvenimo būdo, klinikinių ar prevencinių priemonių kontekste.

suPAR yra daugiau kaip 25 metus tiriamas biologinis žymuo, kurio reikšmė ligų prognozei ir rizikos vertinimui nagrinėta daugiau kaip tūkstantyje klinikinių tyrimų. Jis jau naudojamas ligoninėse ir laboratorijose įvairiose pasaulio šalyse.

Nuo bendros prevencijos – prie tikslesnio požiūrio

suPAR vertė slypi galimybėje suteikti išmatuojamą signalą apie organizme vykstančius procesus. Tai gali padėti prevenciją nukreipti ten, kur jos potenciali nauda yra didžiausia.

Tikslesnis rizikos vertinimas gali būti naudingas:

• kai žmogus neturi aiškių simptomų, tačiau norima išsamiau įvertinti jo sveikatos būklę,
• kai siekiama individualiau planuoti prevencinius veiksmus,
• kai vertinama ilgalaikė lėtinių ligų rizika,
• kai norima stebėti sveikatos rodiklių pokyčius bėgant laikui,
• kai gydytojui reikalinga papildoma informacija kartu su klinikiniais ir kitais laboratoriniais duomenimis.

suPAR tyrimo prieinamumas Baltijos šalyse

Įmonė Multilabo, priklausanti Interlux įmonių grupei, tiekia suPAR tyrimui reikalingą įrangą ir priemones Baltijos šalių regione ir prisideda prie to, kad šis moksliškai pagrįstas biologinis žymuo būtų prieinamesnis gydytojams, mokslininkams, sveikatos priežiūros specialistams bei visiems savo sveikata besidomintiems žmonėms.

Augantis susidomėjimas suPAR prevencinėje medicinoje, individualizuotoje sveikatos priežiūroje ir sveiko senėjimo srityje rodo platesnį požiūrio pokytį – nuo reagavimo į jau išsivysčiusią ligą prie ankstesnio biologinės rizikos pažinimo.

Dėkojame dr. Jesperui Eugenui-Olsenui už moksliškai turiningą, įkvepiantį vizitą bei svarbios informacijos apie sveiką amžėjimą sklaidą Lietuvoje.