CDT tyrimas – ilgalaikio alkoholio vartojimo nustatymui

Lietuvos klinikinės toksikologijos draugijos organizuotoje konferencijoje „Klinikinės toksikologijos iššūkiai ir naujienos“ pranešimą skaitė Multilab ekspertai dr. Violeta Bartuškienė ir Algirdas Preikša. Jie toksikologijos, nefrologijos, skubiosios medicinos ir kitų sričių gydytojams pristatė vieną patikimiausių būdų nustatyti lėtinį alkoholio vartojimą, matuojant biologinio žymens CDT (disialotransferino) kiekį.

CDT yra vienintelis tarptautiniu mastu pripažintas ir standartizuotas biologinis žymuo, padedantis diagnozuoti lėtinį piktnaudžiavimą alkoholiu. Jo koncentracija kraujyje padidėja, kai žmogus kasdien bent 1–2 savaites suvartoja apie 50–70 gramų gryno alkoholio.

Šio tyrimo savybės:

• Aukštas specifiškumas – CDT koncentracijai įtakos neturi kepenų ligos, nutukimas ar cukrinis diabetas;
• Tyrimas atliekamas Tarptautinės klinikinės chemijos federacijos (IFCC) ir Jungtinio laboratorinės medicinos metrologinės sieties komiteto (JCTLM) pripažintu kapiliarinės elektroforezės metodu;
• Tai yra vienintelis JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintas biologinis žymuo, skirtas lėtiniam alkoholio vartojimui nustatyti;
• CDT koncentracija nesikeičia dėl epizodinio ar trumpalaikio alkoholio vartojimo (pvz., savaitgalio šventės).

CDT tyrimas taikomas įvairiose srityse:

• Klinikinėje praktikoje – priklausomybių gydyme, psichiatrijoje, neurologijoje, toksikologijoje ir šeimos medicinoje;
• Darbuotojų patikroje – ypač transporto, teisėsaugos, kariuomenės ir priešgaisrinės apsaugos sektoriuose;
• Teisinėse ir teismo medicinos situacijose – vairavimo išgėrus bylose, ginčuose dėl vaikų globos, teismo paskirto abstinencijos stebėjimo metu;
• Nėščiųjų priežiūroje – padeda nustatyti alkoholio vartojimą rizikingo nėštumo atvejais, siekiant apsaugoti vaisių.

Multilab tiekiamo CDT tyrimo ataskaitos yra aiškios, lengvai interpretuojamos ir atitinka tarptautinius ribinius dydžius (>2,0 % / >2,1 %). Tai gydytojams suteikia galimybę patikimai įvertinti atkryčio riziką, planuoti gydymą ir stebėti paciento būklę.