Polimerų pramonei

Klampos matuokliai polimerams

Skysčio klampa – pasipriešinimas šlyties ir tempimo deformacijoms – matuojama viskozimetru (viskometru) arba reometru. Klasikiniai viskozimetrai yra kapiliariniai prietaisai, tuo tarpu šiuolaikiniai elektroniniai viskozimetrai yra paremti krentančio rutuliuko, osciliuojančio stūmoklio, vibruojančios plokštelės, rotaciniu ar kt. metodu ir geba ne tik automatiškai atlikti matavimą, bet ir apdoroti matavimų duomenis. Reometrai naudojami tais atvejais, kai skysčio klampa negali būti apibrėžta viena klampos verte ir skystis charakterizuojamas pagal klampos priklausomybę nuo išorinio parametro.

Klasikinių stiklinių kapiliarinių viskozimetrų, skirtų tirpalų kinematinės klampos matavimui, pavyzdžiai:

 

 

1. Ostwald tipo viskozimetras

2. Ubbelohde tipo viskozimetras

3. Cannon-Fenske tipo viskozimetras

4. Houillon tipo viskozimetras

Dažniausiai naudojami, taip vadinami, U-formos, t.y. Ostwald‘o ar Ubbelohde tipo viskozimetrai (rekomenduojami naudoti didesnės klampos polimerų tirpalų matavimams polimerų pramonėje).

Viskozimetrų veikimo principas: žinomas matuojamo tirpalo kiekis, veikiamas gravitacijos, yra leidžiamas per termostatuojamus kapiliarus ir fiksuojamas jų pratekėjimo laikas tarp dviejų žymų (kuo klampesni yra matuojami tirpalai, tuo platesni naudojami kapiliarai); kapiliarų ilgis priklauso nuo viskozimetro rūšies ir dažniausiai būna nuo 70 iki 210 mm, o matuoklio tikslumas priklauso nuo kapiliaro ilgio (kuo ilgesnis kapiliaras, tuo tikslesnis matuoklis). Pagrindiniai šios rūšies matuokliai, atitinkantys standartų reikalavimus, gaminami su 400 mm ilgio kapiliarais, o visas matuoklio ilgis būna iki 60-62 cm.

Pagrindiniai klasikinių (rankinių) viskozimetrų trūkumai:

·         operatoriaus klaidos tikimybė (skysčio tekėjimas stebimas vizualiai, laikas fiksuojamas laikmačiu);

·         rankinis viskozimetro kapiliarų valymas;

·         naudojamas santykinai didelis mėginio tūris (5-10 ml);

·         sudėtingas opalescuojančių ar tamsių tirpalų tyrimas, reikalaujantis papildomų sąnaudų;

·         ilgas tyrimo laikas.

Šie trūkumai gali būti panaikinami ar sumažinami, automatizuojant procesą. Tai gerai realizuojama kompanijos PSL Rheotek gaminamuose automatizuotuose viskozimetruose. Šiose sistemose naudojamos kelios termostatuojamos zonos mėginių tirpinimui ir kapiliarų temperatūrai palaikyti. Taip pat naudojami jutikliai mėginio pratekėjimo laikui skirtingose kapiliaro vietose fiksuoti yra įdiegtos rezultatų apskaičiavimo bei pateikimo funkcijos ir integruotos automatinio išsivalymo galimybės. Taip pat PSL Rheotek prietaisai gali būti papildomai komplektuojami su automatinėmis mėginių paruošimo, ištirpinimo, skiedimo ir užkrovos sistemomis, tokių būdu visiškai automatizuojant tyrimo atlikimą.

Sistemos gali būti komplektuojamos pagal kliento poreikius, užtikrinant jų atitikimą įvairiems norminiams dokumentų ir standartų reikalavimams:

ASTM D2857

ASTM D4603

ASTM D871

IP 71 Section 1

ISO 1628-1

ISO 1628-5

ISO 1599

ir kt.

ASTM D789

ASTM D1243

ASTM D445

ISO 307

ISO 1628-2

ISO 3104

1 pav. Dviejų kanalų polimerų kinematinės klampos matuoklis (viskozimetras) RPV-1.

Gali būti komplektuojamas su mėginio paruošimo ir/ar mėginio tirpinimo bei užkrovos sistemomis

2 pav. Automatinė polimerų kinematinės klampos matavimo sistema RPV-1(2) Auto.

Daugiau informacijos rasite čia.

Norite sužinoti daugiau?